Nėrius Pečiūra gimė 1967 m. sausio 8 d. Vilniuje. 1984 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, tačiau tikrąjį pašaukimą rado scenoje — kaip vienas iš Lietuvos pankroko judėjimo ideologų ir įkvėpėjų, žinomas slapyvardžiu Atsuktuvas.

Scenoje nuo 1986-ųjų: grupė „WC“ (1986–1987, su Vikintu Darium Šimansku), „Už Tėvynę“ (1988–1989), o 1988 m. — dalyvavimas legendiniame „Roko marše per Lietuvą“ kartu su „Antis“ ir „Bix“. Toliau sekė „UTV“ (1989–1993), „Nėrius Pečiūra ir komanda“ (1994–1999), „Bacefalai“ (2002–2006), o nuo 2014-ųjų iki šiol koncertuoja su grupe „Fantomai“.

1988-aisiais — „Roko maršas per Lietuvą“ kartu su „Antis“ ir „Bix“, vienas svarbiausių Lietuvos roko istorijos įvykių.

1989-aisiais nusprendė, kad pankrokas jam tapo per siaura erdve kūrybai — pradėjo derinti gitarą su hip-hopu, repu ir skiemenine daina. 1990 m. drauge su Andriumi Mamontovu sukurta daina „Rožės“ pateko į „Jaunimo muzikos studijos“ metų dešimtuko 10-ą vietą; dalis andergraundo grynuolių tuomet priekaištavo dėl „popso“, tačiau pats Pečiūra į tai žiūri ramiai — laikas, jo manymu, parodė kitaip.

Vasarą pasirodo festivaliuose su savo aktu Efedrinas Atsuktuvas — 2026 m. vasarą tokį pasirodymą matė Palangos Oldman parke. Nuo 2012-ųjų kasmet išleidžia po naują albumą, yra sukūręs apie 30 muzikinių vaizdo klipų. Kūryboje įkvėpimo semiasi iš „Sex Pistols“, „The Exploited“, „Dead Kennedys“ ir „Arctic Monkeys“ — ypač vertina roko minimalizmą, kai kelios cypiančios gitaros natos pasako viską, ką reikia.

Greta scenos — žurnalistika: redagavo žurnalus „Ne vien rock ir pop“ (1993–1995) ir „Muzikos lietus“ (1995–1997), o TV3, LNK, BTV bei Tele-3 kūrė muzikines laidas. Parašė penkias knygas, tarp jų romaną „Aš ir atsuktuvas“ (2002), ir sukūrė dokumentinius filmus apie Lietuvos pankroko bei kontrkultūros istoriją. Šiuo metu vadovauja kultūros organizacijai VšĮ „Kultūros kryptys“.